Bibl.: «Futbolli Shqiptar», Tiranë, Nr. 95, November 16th, 2001; pp. 1, 5

Besnik Dizdari
Zbulim sensacional pas 29 vjetëve
YMER PAMPURI ËSHTË KAMPIONI I BOTËS!

Papritmas zbulojmë se Shqiperia ka nė histori Kampionin e vet të vetëm të Botës
E verteta historike e zbuluar nga Dr. GIOVANNI ARMILLOTTA

For first page of abovesaid number of «Futbolli Shqiptar», click here

Nuk e zbulova unë por Dr.GIOVANNI ARMILLOTTA nga Pisa, miku im i hershėm italian, ndjekėsi i pakrahasueshėm i zhvillimit tė sporteve nė Shqipėri, sot studjues i historisė dhe politikės, kryeredaktor i revistes «Africana», autor librash e kėrkimesh me vlerė (libri i fundit Egitto. Affari esteri 1967-1986). Them se jam nga ata qė nuk marr kurr meritat e tė tjerėve, madje nga ata qė e di mirė se ēdo tė thotė tė tė marrin meritat. Dr. Giovanni Armillotta, mė shkruan se pas 29 vjetėve ka zbuluar se Rekordmeni ynė i parė dhe i vetėm Olimpik, YMER PAMPURI, ėshtė sot e kėsai dite Kampioni Botės nė peshėngritje, madje i vetmi shqiptar i tillė nė historinė e Shqipėrisė. Papritmas zbulohet se Ymer Pampuri ka tash 29 vjet qė ėshtė Kampion i Botės, madje zyrtarisht i konfirmuar nga Federata Ndėrkombėtare e Peshėngritjes (IWF) dhe askush nė Shqipėri nuk e di kėte. Ky nė njė farė mėnyre ėshtė “turpi” ynë, po tash qė e zbuluam na duket sikur Pampuri u shpall sot Kampion i Botės dhe jo para 29 vjetėve.

 

Ngjarja e madhe në kujtimin tonë

Ky zbulim, tė cilin falė Dr. Armillotta-s, ka nderin ta paraqesė pėr herė tė pare «Futbolli Shqiptar» – e vetfnja gazetė e sotme shqiptare qė di, vlerėson, saktėson dhe njeh historinė e sportit shqiptar, qoftė dhe me mundësitė modeste qe i blatojnė, na ēon te njė rrugė historike njohjeje unikale.
Mė duket si sot dita e 29gushtit 1972, teksa me cilėsinė e gazetariltė «Bashkimit» ngjita me nxitim shkallėt e ATSH-sė qė e kishim pėrballė dy hapa larg nė qendėr të Tiranės nė Bulevardin Zog I, nė atė ndėrtesė ku pas disa viteve do tė shkonte «Bashkimi» dhe nė katin e sektorit tė jashtėm desh u ndesha me tė paharrueshmin NAPOLEON ROSHI, njė punėtor i madh i gazetarisė, madje pionier i gazetarisė sportive me temėn ndėrkombėtare nė Shqipėri. Ai nxitonte me fletėn e Associated Press nė dorė pėr te makina e tij e shkrimit dhe mua gati mė thėrriste: “Besnik, Ymer Pampuri rekord olimpik!”. E donte sportin miku mė i moshuar, e dinte se sa e doja dhe unė e se si e ndjenim tė dy deri nė palc kuptimin e jashtzakonshėm kėte ngjarje të madhe botërore pėr sportin tonė.
E mandej gjithēka qė bėhet e njohur, qė dihet. Shqipėria e mbyllur deri nė grykė, nė udhėtimin e saj tė parė olimpik nė histori qė kthehet me njė Rekordmen Olimpik, njė njeri i thjeshtė i Tiranės, njė artist i Cirkut, Ymer Pampuri, njė fenomen i vėrtetė, prekursor i madh i peshėngritjes shqiptare. Ka qenė 1972, njė vit i ēuditshëm shqiptar, papritmas paksa i hapur, me RAI-n po tė hapur qė zbriste nga Mali i Dajtit e hynte nė ekranet e televizorėve tonė bardhezi, ende tė rrallė, me njė TVSH që papritmas transmetonte gati 10 orė nė ditė Lojėrat Olimpike tė Mynihut nga njė njeri i vetėm, SKIFTER KËLLIĒI, nėn redaktimin e VLADIMIR GRILLO-s, natyrisht nga Studio e Tiranės. Ishte viti i tė famshmit Festivali i 11-tė, qė do tė mbyllte edhe mėfort Shqipėrinė. Kurr nė historinė e njė vendi muzika nuk ishte treguar mė e pamshirėshme. Po ato dit gushti ende shndriste paksa njė diell, i dyshimtė megjithate. Ymer Pampuri ishte aty pėr tė shndritur mė fort nė mrekullinė e tij.
Historiani amerikan DAVID WALLECHINSKY, gjithė komentin e tij pėr kėte garė, nė historinė e tij bestseller, ia kushton sensacionit shqiptar. “Ymer Pampuri, njė klloun cirku, – shkruan ai, – theu rekordin olimpik nė forcė duke kryesuar nė fakt pas raundit tė parė pėr shkak tė peshės sė tij mė tė lehtė trupore. Sidoqoftė, pėr shkak se shkėputja dhe shtytja nuk perfeksionoheshin nė Shqipėri, ai nuk mund tė renditej mė tepėr se respektivisht nė vendin e 12-tė dhe tė 10-tė ne kėto displina. Nė tregarėsh Pampuri u rendit i 9-ti”. Kur ka ardhur nė Shqipėri mė 1992, Wallechinsky mė ka ardhur e mė ka takuar nė redaksinė e “Sportit”, i lumtur se kishte pėrfshirė në kėto 4 rreshta historinė olimpike tė Ymer Pampurit. As ky studjues skrupuloz i olimpizmit, ēuditėrisht nuk më ka thënė asnjė fjalė pėr Ymer Pampurin – Kampion i Botės.
Gara ėshtė zhvilluar mė 29gusht 1972 dhe nė stilin e forcės, Pampuri arrin pra 127.5 kg., ēka ishte Rekord Olimpik. “Sportisti shqiptar Pampuri brėnda pesė minutave thyen dy herė rekordin olimpik” siē thekson AP-ja.
Ymer Pampuri, 27 vjeē, peshëngritės i 17 Nėntorit tė Tiranės (sot SK Tirana), nė tė vėrtetė, vetėm pak mė parė me 125 kg nė Forcė, ishte shpallė Nėnkampion i Evropės ne Kostanca tė Rumanisė zhvilluar mė 13-21 maj 1972. Ai pėrbėnte një figurė te madhe tė sportit shqiptar dhe kjo thyerje e rekordit olimpik tė legjendarit YOSHINOBU MIYAKE të Japonisė – rekord i vendosur prej kėtij nė Olimpiadėn e Tokios (1964), madje fitues i medaljes sė artė edhe nė Meksiko, po n'ė Mynih, vetėm i 4-ti – bėhet protagonisti nivelit botėror. Njė kontuzion muskular e pengon tė shkėlqejė nė stilet e tjere, po edhe me kaq ai mbetet i papėrsėritshėm. Pampuri eshtė njė pionier legjendar i asaj qė do tė mbrrijė mė vonė peshėngritja shqiptare: e treta nė Kampionatin Evropian tė Aalborgut nė Danimarkė mė 13-20 maj 1990 prapa Bashkimit Sovjetik dhe Bullgarisė. Ishte kampionati i fundit ku PIRRO DHIMA i Shqipėrisė arrin pesė rekorde kombėtare dhe dy vjet me vonė, nė Barcelonė, tash nėn ngjyrat e Greqisė, ai bėhet kampioni i parė olimpik me kombėsi shqiptare, duke vazhduar edhe me dy tituj tė tjerė. Pėr tė mbrritur te LUAN SHABANI, Kampion i Botės e Nėnkampion Olimpik, e deri te AGIM XHELILI – Nėnkampion i i Botės edhe javėn qė shkoi. Pėrfat, qė te gjithė pėrfaqėsues tė Greqisė.

 

Moskuptimi i deklaratës së Pampurit

Zyrtarisht ne na duhet tė mbesim me Kampionin e Botės Ymer Pampurin, edhe ky “i zbuluar” pas 29 vjetėve!
Ngjarja e sotme, e bartur nga arkivi i 29 vjetėve mė parė, ėshtė njė aventurė e vėrtet Interneti, tė cilėn Dr. Armillotta e ndėrton nga Italia falė njė afeksioni shqiptar tė rrallė.
Gara e 29gushtit 1972 – njė duel spektakolar midis NURIKIAN të Bullgarisė dhe SHANIDZE tė Bashkimit Sovjetik pėr medaljen e artė, ka ndėrmes atė verė tė 72-shit Ymer Pampurin, tė cilit i bėhet ceremonia dhe i jipet medalja. Kėtu ėshtė ngatėrruar gjithēka, ngatėrrim qė pėr ne mbeti nėntokė pėr tri dekada. Shtypi shqiptar i kohės, e quan ate “medalje tė rekordit olimpik”, tė cilėn ne më 1972 e konsideronim si ndere te njė rekordi olimpik, ēka absolutisht nuk njihet nė Olimpiada. Naivė! Kanė qenė nderet pėr Kampionin e Botės, Ymer Pampurin nga Shqipėria, medalja e Kampionit tė Botės dhe diploma e titullit. Nė shtypin shqiptar tė gjitha kėto me nxitim ij anė mveshur rekordit olimpik. Kemi gabuar tė gjithė. Deri diku ishte e spjegueshme kur mendon se asnjė gazetar nuk shoqėroi delegacionin e vogėl shqiptar nė olimpiaden e tij tė parė. Pėrgjegjės, trajner, sigurimsa, por jo njeriu i informacionit, gazetari:
Duke iu kthyer gazetės «Sporti popullor» tė kohės, jehona nuk ka pėrmasat realiste, normale tė njė suksesi kėsisoji. Pėrballë njė politizimit tė shquar nėn titujt e mėdhenj tė tipit “Lart flamurit e garave socialiste”, “Kooperativistėt e Progonatit merren gjėrėsisht me fizkulturė” apo “Nje sukses i zbatimit tė protokollit tė Kėshillit tė Ministrave pėr t’u pėrfaqėsuar denjėsisht nė aktivitete ndėrkombėtare”, sensacioni botėror i Ymer Pampurit duket si tė ishte një ngjarje e frikėshme pėr t’u publikuar nė pėrmasa tė mėdha!
Megjithate, kur mė 14 shtator 1972 delegacioni mb'ėrrin nė Shqipėri, dhe pritet nė aeroport nga Zėvėndėsministri i Arėsimit dhe kulturės, Prof. BEDRI DEDJA dhe sekretari i pėrgjithshėm i Federatės Shqiptare, i ndjeri MIHAL QIPO, me njė pasion e kontribut të jashtzakonshėm pėr kėte sport, iu jipet fjala protagonistėve, Pampuri dhe trajnerit tė tij tashma historik ZYHDI MAZREKU. Pak rradhė qė kanė kaluar kotsėkoti, kur sot vėrejmė se brėnda tyre ka qenė e jithė e vėrteta, Ymer Pampuri deklaron nė gazetė, fjalė pėr fjalė kėshtu:

“Në ceremoninė e mbylljes m’u dha medalja e rekordmenit olimpik dhe e Kampionit Olimpik pėr stilin e forcės”.

Pampuri ka dashtė tė thotė pikėrisht “medalja e Kampionit tė Botės”, sepse dihet qė kampioni olimpik ishte vetėm njė: bullgari Norair Nurikian me 402.5 kg nė tregarėsh (forcė+shkėputje+shtytje) dhe asnjė tietėr, pra as Pampuri ynė edhe pse theu rekordin olimpik. Dhe ka thėnė “medalja e Kampionit Olimpik”, ēka nuk ishte aspak e vėrtetė. Ajo ka qenė pagabueshėm medalja e Kampionit tė Botės, tė cilėn Pampuri e ngatėrron duke thėnė gabimisht “medalja e Kampionit Olimpik”. Kur dihet se ai ėshtė renditur i 9-ti nė tregarėsh me shifrat 342.5 kilogram,duke thyer rekordin kombėtar me 15 kilogram mė tepėr, njė rast i paprecedent nė historinė e peshėngritjes sonė.

 

Zbulimi i pas29 vjetëve

Dr. Amillotta, pasi rishikon edhe njė herė rastin e Pampurit zbulon se Lojėrat Olimpike tė vitit 1972 pėr turneun e peshėngritjes kanė qenė edhe Kampionat Botėror, madje ndėrsa Olimpiada jep vetėm 3 medalje: tė artė, tė argjentė, tė bronztė vetėm pėr renditjen si tregarėsh, pėr Kampionatin Botėror jepen medalje pėr katėr kampionė te botės nė çdo peshė dhe pėr secilin stil si dhe pėr tregarėshin. Ështė bash kjo rregullore qė e shpall Ymer Pampurin Kampion tė Botės nė stilin e forcės. Me 13 gusht 2001, pasi bindet, Armillotta i shkruan statisticienit zyrtar tė Federatės Ndėrkombėtare tė Peshėngritjes GOTTFRIED SCHÖDL, duke i thėnė:

“Nė substancė pra, Ymer Pampuri ėshtė jo vetėm Rekordmen Olimpiky por dhe Kampion i Botės nė stilin e forcės pėr Kampionatin XLVI Botėror, sepse ne kolonat tuaja Shqipėria ka njė medalje ari pėr Kampionatet Botėrore”

Njė ditė me vonė, mė 14 gusht 2001, njeriu i IWF, Gottfried Schödl i pėrgjigjet Armillotta-s:

“I dashur Doktor, Ju keni tė drejtė. Pampuri ėshtė mė 1972 me rastin e Lojėrave Olimipike tė 1972 Kampion i Botės nė Forcė, ne kategorinė 60 kg me 127,5 kg. Tė falat mė tė mira.

Gottfried Schödl”

Punë e kryer! E kryer me vonesė 29-vjeēare, kuptohet pėr ne, qė vite tė tana nuk kemi fiksuar historinė e sportit tonė.
U zhyta ndėrkaq edhe unë në Internet. Gjeta shi historianin zyrtar tė Federatės Ndėrkombėtare tė Peshėngritjes (IWF), Gottfried Schödl, nė tė vėrtetė nė faqen zyrtare te Internetit tė Federates Ndėrkombėtare tė Peshėngritjes, Nė faqen ku jipen vėndet dhe datat e zhvillimit tė Kampionateve Botėrore qysh nga 1891, njė asteriskė tėrheq vėmėndjen nė gjashtë vite: 1964, 1968, 1972, 1976, 1980, 1984. Poshtė tyre lexoj: “Lojerat olimpike tė viteve 1964, 1968, 1972, 1976, 1980, 1984 llogariten edhe si Kampionate Botėrore”.
Ne na intereson vetėm viti fatthėnė 1972, qė konfirmon Pampurin Kampion tė Botės. Dhe ja tek kollona “Medals in Olympic Games and World Championships 1891-2000” (“Medaljet nė Lojėrat Olimpike dhe Kampionatet Botėrore 1891-2000”), tek “seniors” (“Tė rritur”) nė kollonėn e “G” (“Gold” – “Ar”), gjej: “ALB 1”, qė do tė thotė “Shqipėria 1 medalje ari”.
Njė “1” i vetėm natyrisht, i vetėm nė historinë tonė, njė “1” legjendar, i paarritshėm, i mbetur i vetėm, gjithmonė i vetėm.
Emri ėshtė YMER PAMPURI. Me gėrma kapitale. Sot e kėsaj dite i vetmi Kampion i Botės i Shqipėrisė, “zbuluar” mė 2001, pas 29 vjetėve, si tė ishte fjala pėr zbulime arkeologjike. Kemi ditur deri mė sot se mė 29 gusht 1972, nė Lojėrat Olimpike te Mynihut, nė pjesėmarren e parė tė Shqipėrisė, Ymer Pampuri, theu Rekordin Olimpik, por ja qė “u be” ndėrkaq, edhe Kampion i Botės nė stilin e forcės të peshės 60 kilogram.
Urimet mė tė mira pas 29 vjetėve Ymer Pampuri! Peshėngritja shqiptare, sporti shqiptar, Shqipėria kanė edhe ato Kampionin e Botės, tė vetmin: YMER PAMPURI!

Index

© Giovanni Armillotta, 2001